BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Po visko.

Jau galima drąsiai sakyti viskas!!! Vakar paskutinis egzaminas buvo, esu 100 procnetų tikra, kad jokių perlaikinėjimų nereiks. Neįprastas jausmas šiaip apima apie tai pagalvojus, kažkoki kvaili apmąstymai atsiranda, juos dar sustiprino prieš kelias dienas sutiktas vienas asmuo.

Pirma - Ketvirta klasė. Nauji draugai, naujos pažintys. Besitvarkant stalčius radau anketą, kuriuos pradinėse klasėse taip mėgstamos buvo. Paskaičiau. Koks kvailas mąstymas tų vaikų visgi. Nebesuprantu to tikslo visų pažįstamų klausti absurdiškų dalykų - mėgstamiausia spalva, knyga, filmas, pamoka… adresas, telefono numeris, o idiotiškiausias klausimas - ką myli?. Visi atsakymai vienodi: arba nieko (nuovokesni vaikai taip rašė), arba savo šeimą. O tas klausimas buvo rašomas naiviai tikintis, kad parašys kokį klasiokio/ės vardą. O dar prisiminiau, kaip pas mus mokykloje sluoksniavosi vaikai - moki žaisti kvadratą - esi prie klasės “grietinėlės”, nemoki žaisti - automatiškai tampi “nevykėliu”. Kažin kaip dabar su tuo “sluoksniavimu. Turbūt pagal kompiuterius ir telefonus vaikai save ir aplinkinius vertina.

Penkta - Dvylikta klasė. Ironiška, tačiau vėl viskas nauja. Nauji dalykai, nauji mokytojai, nauji draugai. Kvadratas smunka į antrą planą. Atsiranda toks kompiuteris ir internetas. Iš klasės tik 3 vaikai (aš viena iš jų!) turi kompiuterį. Vaikai tai laiko krūtumo ženklu, po pamokų eina pas mane, kad galėtų pabūti prie “stebuklingojo” prietaiso. Bet pamažėle kompiuterį įsigija ir kiti vaikai. Atsiranda nauja mada - mobilus telefonas. 7, atrodo, klasėj jis ypač išpopuliarėja. Tėvai nenori pirkti man mobilaus telefono, o visi klasiokai ir klasiokės jau turi. Pamenu, kokią tragediją iš to dariau… Dabar tai net juokinga apie tai pagalvojus. Žmonių vertinimas pagal daiktus pasibaigia gal kokioje devintoje klasėje. Jau niekam neberūpi turi tu kompiuterį ar telefoną ar ne. Atsiranda sąvoka - pagėrimas. Kuriasi grupelės, kurios pastoviai kartu eina pagerti, kartu parūkyti. “Negeri? Nerūkai? - reiškias su tavioim kažkas ne taip” - vyrauja nuomonė. Tos grupelės išliko ir iki šiandien. Keista bus eiti į išleistuves, žinant, kad bendrausi maksimum su 5 žmonėm, su kitais tiesiog formaliai pasisveikinsi ir pamirši juos. Ima pavydas, kai paklausai, kaip pas kitus klasėse. Visi draugiški, viską daro kartu, po išleistuvių susitinka, klasėse rengia susitikimus. Aš garantuoju 90 procentų, kad į mūsų klasės susitikimus, kad ir po 5 metų, ateis mažai žmonių.

Visgi neliks man mokyklai jokių sentimentų, jokios nostalgijos. Be galo džiugu, kad ją pabaigiau.

Rodyk draugams

1/4.

Keistas jausmas apima pagalvojus, kad jau praktiškai viskas. Beliko parašyti tik keletą kontrolinių darbų, kitaip sakant, egzaminų ir prasidės viskas iš naujo, vėl viskas kitaip. Labai keista suvokti, kad tie keli kontroliniai darbai apspręs tiek daug. Dabar esu labai savim nusivylusi - smarkiai susimoviau su matematika. Išlaikyti, tai išlaikysiu, bet ne taip kaip norėjau ir tikėjausi. Svarbiausia, kad beveik pusė tų prarastų taškų - dėl žioplų klaidų, o ne dėl nemokėjimo, nežinojimo. O egzaminas buvo toks lengvas, lengvesnis nei pernai metais. Kvaila ta mano galva. Taigi apie “virš 90″ iš matematikos man jau reikėtų pamiršti.  Taigi dabar reikia kitus egzaminus geriau išlaikyti.

Antradienį laukia teksto interpretacija. Mokyklinė. Reikėtų ruoštis, mokytis tų autorių kūrybos bruožus ir šiaip žinoti keletą faktų apie juos pačius, tačiau vietoj to, kad skaityčiau apie tuos autorius, prie kompo sėdžiu. Tai belieka tikėtis man gerų autorių: Škėmos, Putino, Radausko, Martinaičio. Bet žinant, kaip man sekasi įvairiose loterijose, tai itin mažai šansų, kad jie ten bus. Šiaip ar taip, ką nors parašysiu, niekur kitur nepasidėsiu.

Rodyk draugams